talkinis

talkìnis, -ė adj. (2) DŽ, FrnW 1. susijęs su talka, talkomis: Talkìnė giesmė Tvr. Talkìnės dainos NdŽ. ║ atliekamas su talka: Samdytas darbas … būdavo talkiniu A1884,303. ║ praleistas dalyvaujant talkoje: Talkinės dienos rš. ║ prk.: Čia gal talkìnis vaikas (nežinia, nuo ko gautas)? Ds. 2. grupinis, kolektyvinis: Šaunamieji ginklai …, kuriuos aptarnauja keli žmonės, [vadinami] talkiniais EncIX5. Priešcheminės apsaugos priemonės yra asmeninės ir talkinės (kolektyvinės) rš.